Temperatūra ir šiluma

Šilumos perteklius gaminant sistemą sukels problemų. Paprastai kaitinant medžiagos plečiasi. Tai yra principas šiluminis plėtimasis. Linijiniai dydžiai didėja, bet ne tūris. Pašalinus medžiagos šilumą, linijiniai matmenys ir tūris sumažėja. Tai yra skysčio stikle principas termometras.

Temperatūra yra tam tikros skalės šilumos ar šalčio matas. Kiekviena medžiaga turi temperatūrą.

Molekulės nuolat juda. Jie juda greičiau, aukštesnė temperatūra ir lėčiau, esant žemesnei temperatūrai. Teoriškai molekulės nustoja judėti esant žemiausiai įmanomai temperatūrai. Ši temperatūra vadinama absoliučia nuliu. Tai yra apie 460F (273C).

Šilumos kiekis medžiagoje yra tiesiogiai susijęs su molekulinio judėjimo dydžiu. Jokios šilumos nebus tik esant absoliučiam nuliui. Aukštesnėje temperatūroje molekulinis judėjimas. Molekulinio judėjimo skaičius atitinka šilumos kiekį.

Pridedant šilumą padidėja temperatūra. Šiluma lemia temperatūros sumažėjimą. Tai tiesa, išskyrus tuos atvejus, kai klausimas keičiasi pasikeitus valstybei.

Šiluma dažnai painiojama su temperatūra. Šilumos intensyvumo matavimas. Tai nėra tiesioginis šilumos talpos matavimas. Entalpija nepriklauso nuo temperatūros. Šilumos kiekis priklauso nuo medžiagos rūšies, medžiagos tūrio ir šilumos kiekio, kuris buvo įdėtas į medžiagą ar iš jos išgautas. Pavyzdžiui, vienas puodelis kavos 200СF (93.3C) turi mažiau šilumos nei 1 galonas kavos 200СF (93.3C). Dubuo 200UMF (93.3C) taip pat gali turėti mažiau šilumos nei galonas žemesnėje temperatūroje 180СF (82.2C).